smirskus

smir̃skus, -ė smob. (2) menk. LKKII178 kas smirdi, smirdina, smirdžius, pasmirdėlis: Su anum negaliu gulėti, didelis smir̃skus – be parstojo smirda i smirda Užv. Ka tu toks smir̃skus, aš tavę niekur nesivesiu Jrb. Aš pas tokį smir̃skų nenoriu nei būti Grš. Eik šalin, smir̃skau! Erž. Visaip aš ją pridarkiau: šunake, smir̃ske! Skr. Smir̃skus bezda, o pirskus perdžia Skr. ║ apie ką smirdintį: Maukis tas savo smirskes (kojines)! rš. Tik to naminio [tabako], to smir̃skaus nerūkyk Vdžg.